išėjimas

išėjìmas sm. (2) → išeiti: 1. H Iš girios išėjimas buvo negalimas rš. Linksmas išejimas tankiai nuliūdusį sugrįžimą gimdo M.Valanč. Po ano išejìmo prapuolė muno batai Vvr. Neilgai trukus po jos išėjimo kažkas pabeldė į trobelės duris J.Balč. Po išėjimui velnių panos pasijuto beesą baltos iki juostai BsMtII80. | refl.: Ižsiėjimas SD409. 2. Po išėjimo vaikų Izrael iš Egipto žemės BB2Moz19,1. Išėjimo knyga brš. Nuog Tėvo jo išėjimas, tėvop jo atpenč sugrįžimas Mž153. 3. ║ Aldona taip pat kone pravirko, atsisveikindama su tėvu prieš pat traukinio išėjimą rš. Išbuvau stoty lig traukinio išėjìmui Kp. ║ Šaltinių durpynai susidaro šaltinių išėjimo vietose rš. ║ Žinios apie kadetų išėjimą iš vyriausybės aplekia visą Petrogradą rš. 4. Pavergtosios tautos kalbos išėjimas į viešąjį gyvenimą buvo reikšmingas politinis įvykis rš. ║ kilmė: Ižėjimas, ižtekėjimas SD257. 5. Anas ... išsiderėjo, kad, pasbaigus metams, gaspadorius padarytų alaus ir pamylėtų jį prieš išėjimą BsPII288. 6. vieta išeiti, anga: Durys atidarytos, o jis išėjimo nesuranda KrvP(Vlkv). Pilvelio išėjimas, arba pilvelio vartininkas E. Reikia pasidaryt tiesioginį išėjimą į Juodąsias jūras rš. 7. susirinkimas, susibūrimas: Vis šioks toks išėjimėlis Skr. Būni kokiam išėjimè, žiūrėk ir jis tę Gs. Pinigus skolina, o išėjimè tokia šlamkuvienė (apsileidusi) Gs. 8. → išeiti 11. ║ Mokslo cenzas yra nustatytos programos išėjimas rš. 9. išeitis: Nėra tokios blogos padėties, kad protingas žmogus nesurastų išėjimo V.Krėv. Ė tai ką gi tu darysi, kai nebėr kitokio išėjimo Sdk. Tikras išėjimas iš painių būtų labai paprastas rš. Jos nepripažįsta jokio pavojaus, iš kurio nebūtų išėjimo Blv. Kentėk, nebėr kito išejìmo Slnt. 10. → išeiti 18: Geras pardavimas, išėjimas tavoro R5. \ ėjimas; apėjimas; atėjimas; įėjimas; išėjimai; išėjimas; nuėjimas; paėjimas; parėjimas; perėjimas; praėjimas; priėjimas; suėjimas; užėjimas